LT    EN    RU

Kelmė: 8 427 54 434
Klaipėda: 8 46 380 776

Raseiniai: 8 428 57 680
Vilnius: 8 5 277 3141



Kviečiame tapti mūsų facebooko draugu!

 

 

  

www.boschservisas.lt

  www.facebook.com/BoschCarServiceLT

 

 

 

  



Įdomi informacija

 

 
 
AUTOMOBILIO PRIEŽIŪRA
 
 
Kiekvienam naujam automobilio vairuotojui iškyla daugybė klausimų apie automobilio priežiūrą. Jis kalbasi su labiau patyrusiais vairuotojais, skaito internete įvairiausius straipsnius, visapusiškai domisi ir perka aut...o žurnalus. Čia keletąs esminių patarimų apie automobilių priežiūrą:
1. Klausykis, kaip dirba tavo automobilis. Įvairūs krebždesiai, ūžesiai ir kiti neaiškūs garsai automobilyje gali išduoti, kad kažkas jūsų mašinoje sugedo. Jei išgirsti naujus garsus savo automobilyje, turi tuoj pat paskambinti i “Girilį” ir susitarti dėl vizito.
2. Bent pora kartų per metus apsilankykite pas “Girilio” meistrus. Patyrę savo srities profesionalai gali pastebėti gedimą anksčiau nei jis jums sukels nemalonumų. Tiesa, du kartai per metus, kai kuriems žmonėms gali atrodyti per daug, nors tai nereiškia, kad kiekvieną syk paliksite po apvalią pinigų sumą. Apsilankydami autoservise apsidraudžiate. Auto remontas yra nepigi paslauga, o vienas geriausių būdų sutaupyti - nuolat rūpintis savo automobilio sveikata ir išsiaiškinti gedimus dar prieš jiems sukeliant problemų.
3. Svarbu, kad automobilis ne tik puikiai važiuotų, bet ir gerai atrodytų. Oro sąlygos turi daugiau įtakos automobilio išvaizdai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Net saulės skleidžiami ultra violetiniai spinduliai gali pakenkti automobilio kėbulo spalvai. Taigi, norėdami apsaugoti savo mašiną nuo rūdžių ir spalvos nublankimo reguliariai poliruokite ir vaškuokite savo transporto priemonę. Jeigu galite, laikykite automobilį garaže.
4. Gali skambėti keistai, bet kiekvienas automobilis, kaip ir dulkių siurblys ar šaldytuvas, turi vartojimo instrukciją. Gaila, tačiau retas vairuotojas ją perskaito. Iš tiesų šiuolaikiniai automobiliai yra daug sudėtingesni prietaisai nei mobilusis telefonas ar naujasis dulkių siurblys, todėl automobilio žinyną perskaityti būtina. Be to, vien faktas, kad automobilių remontas yra daug brangesnis, nei kitų jau išvardintų prietaisų, turėtų jus motyvuoti. Šiose knygose būna paaiškinta kiekvienos svirtelės paskirtis, parašoma, kaip dažnai reikia keisti tepalus ar ką reiškia visos automobilio skydelyje esančios lemputės.

Gero kelio!
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
 
 
Mažos gudrybės padeda sutaupyti daug kuro

Degalų kainoms pasiekus nepadorias aukštumas vairuotojams tenka prisiminti nedideles kurą taupančias gudrybes, kurios senais gerais laikais nebuvo tokios aktualios kaip šiandien.
Taupyti nusprendusiam vairuotojui pirmiausia derėtų įsitiki...nti, ar pakankamai pripūstos automobilio padangos. Jei padangos nebus pripūstos tiek, kiek rekomenduoja gamintojas, kuro bus sunaudojama daugiau oro kiekį padangose reikia tikrinti reguliariai. Turi būti tvarkinga ir ratų geometrija, priešingu atveju kuro sąnaudos taip pat didės.
Automobilis daugiau kuro sunaudos, jei bus “apautas” ir per plačiomis padangomis. Žieminių padangų - stambsnis protektorius - didesnis pasipriešinimas, todėl žiemą vairuotojai kurui visuomet išleis daugiau pinigų. Daugiau kuro žiemą sunaudojama ir specifinėms reikmėms: pvz., langams atitirpinti.
Dažnas vairuotojas, artėdamas prie šviesoforo, pavarų svirtį perjungia į laisvą poziciją - taip tikisi sutaupyti lašą kitą benzino Iš tiesų riedant laisva pavara sąnaudos nemažės, nes tokiu atveju variklis vis tiek dirbs ir eikvos kurą kaip ir automobiliui stovint užvestu varikliu. Įjungus laisvą pavarą automobilis rieda, atrodo, kad nėra jokių apsukų, tačiau sutaupyti tai nepadeda. Jau geriau atleisti greičio pedalą ir važiuoti neišjungus pavaros - tada variklis suksis iš transmisijos ir degalų nenaudos.
Sunaudojamo kuro kiekiui įtakos turi ir automobilio dydis, ir svoris. Todėl taupiesiems patariama rinktis nedidukus automobilius. Taupų važiavimą lemia ir vairuotojo patirtis: žinojimas, kada atleisti greičio pedalą, kada stabdį paspausti, vengimas staiga susukti vairą. Vairuotojai pastebi, kad kuro sąnaudos padidėja ir važiuojant pravertais langais, nes automobilis susiduria su didesniu oro pasipriešinimu.
Važiuojant pravertais langais kuro sąnaudos didėja lygiagrečiai su automobilio greičiu - kuo greičiau vairuotojas važiuoja, tuo daugiau sunaudojama ir kuro. Jei pravertais langais šimtą kilometrų per valandą greičiu nuvažiuosite apie šimtą kilometrų, uždarytais langais važiuojantis automobilis, turėdamas tokį pat kuro kiekį, nuvažiuos didesnį atstumą. Oro pasipriešinimą sustiprina bei kuro sąnaudas didina ir stogo bagažinė. Todėl taupyti apsisprendusiems vairuotojams derėtų atsisakyti minčių ant stogo gabenti dviračius ar kitą bagažą.
Važiavimas preciziškai taupant degalus gali tapti tikra kančia, todėl kiekvienas vairuotojas pirmiausia pasveria, ko jis netenka taupydamas. O netenka daug! Visų pirma, komforto. Užsidaręs langus taupus vairuotojas neįsijungs ir kondicionieriaus, nes šis, bjaurybė, taip pat siurbia degalus. Įjungtas kondicionierius kuro sąnaudas šimtui kilometrų padidina bent litru benzino. Jei automobilis silpnas, jei variklis litrinis, tai kondicionieriaus įjungimas joje išties labai jaučiamas - įjungus kondicionierių toks automobilis tarsi prigęsta.
 
Gero kelio Jums linki „Girilis“
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
 
 
PAVOJINGA ŽININTŲ SAVIVEIKLA

Tvarkingi automobilio žibintai laikomi vienu svarbiausių saugaus eismo garantų, tačiau šių tiesų dažnas vairuotojas nepaiso ir akina kitus vairuotojus. Eismo saugumo problemas analizuojantys ekspertai skel...bia, kad Lietuvoje tamsiuoju paros metu įvyksta beveik trečdalis (30,1 proc.) eismo įvykių. Važiuojant sudėtingomis eismo sąlygomis kartais nepakanka vien gerų vairavimo įgūdžių ir maksimaliai susikaupti.
Jei automobilio žibintai netinkamai sureguliuoti arba juose sumontuoti netinkami šviesos šaltiniai, pats vairuotojas mato kur kas mažiau, nei reikia saugiai kelionei, ir akina priešpriešiais važiuojančiuosius ir einančiuosius. Tokiomis aplinkybėmis nei vienas, nei kitas vairuotojas tiesiog neturi galimybių priimti teisingų ir adekvačių sprendimų, nes nemato ne tik šalikelėse tykančių pavojų, bet ir to, kas vyksta tiesiai prieš juos, vos už keliolikos metrų.
Automobilio žibintams tenka atlikti išskirtinį vaidmenį – jie turi atitinkamu kampu ir intensyvumu apšviesti kelią, neakinti priešpriešine kryptimi atvažiuojančių vairuotojų. Žibintai – tarsi akys, todėl dėl gero matomumo specialistai primygtinai pataria nerizikuoti neaiškios kilmės artimųjų ir tolimųjų šviesų lempomis, įvairiais antdėklais, dirbtinai susiaurinti šviesos sklaidytuvus, apklijuoti juos spalvine tamsinta plėvele, naudoti kitokius (pavyzdžiui, skirtus Didžiajai Britanijai) sklaidytuvus arba juos bet kaip įstatyti.
Lietuvos keliais zujančių mašinų žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema. Važiuoklės ar transmisijos trūkumų turi iki 19 proc. per technines apžiūras tikrinamų mašinų, o šviesos ligomis, vaizdžiai sakant, serga 29 proc. automobilių. Panašu, kad vairuotojai šiuos dalykus tiesiog laiko mažareikšmiais ir nekreipia dėmesio į tai, kaip žibintai sureguliuoti, įtvirtinti, ar švarūs, kokia reflektorių ir sklaidytuvų būklė.
Pastaruoju metu gatvėse neretai sutinkami automobiliai su mėlynos spalvos diodais vietoje įprastų žibintų arba "ksenoninėmis" šviesomis vietoje standartinių gali būti pelnytai laikomi techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis. O už tai numatyta atitinkama administracinė atsakomybė.
 
Gero kelio Jums linki „Girilis“
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
 
10 VARIKLIO PERKAITIMO PRIEŽASČIŲ

Paradoksalu, bet variklį galima perkaitinti ne tik karštą vasaros dieną, bet ir lietingą rudenį ar žvarbią žiemą.
Net ir dėl vienkartinio trumpalaikio variklio perkaitimo ateityje gali kilti rimtų proble...mų. Variklyje apstu detalių, kurios labai jautriai reaguoja į temperatūros padidėjimą. Pirmiausia tai guminiai vožtuvų gaubtai. Ir silikoniniai bijo karščio. Spyruokliniai stūmoklių sandarinimo žiedų plėtikliai esant aukštai temperatūrai „atsileidžia“, praranda elastingumą; žiedas neatlieka savo funkcijų. Ir gerokai padidėja tepalo sąnaudos. Be padidėjusių išlaidų tepalams ir stipraus dūmijimo užvedant variklį, padidėjusios tepalo sąnaudos kelia dar vieną pavojų. Degimo kameros paviršius apauga nuosėdomis, kurios trukdo normaliai atvėsti varikliui ir blogina situaciją. Ir ne tai yra baisiausia. Kaisdamos detalės plečiasi, o vėsdamos, jei viskas gerai, susitraukia iki ankstesnio dydžio. Perkaitus varikliui detalės išsiplečia daugiau, negu leidžia instrukcija, deformacija gali išlikti net varikliui atvėsus. Dėl to deformuojasi cilindrų blokas ir galvutės, platėja stūmokliai. Tai labai nemalonu, nes reikalauja rimto variklio remonto.
Žinotina, kad perkaitimas gali būti ir vidinis, ir išorinis. Vidinis pavojingesnis. Išorinio priežastis – aušinimo skysčio temperatūros didėjimas. Tai matoma ir galima operatyviai reaguoti. Vidinis perkaitimas išorėje pastebimas negreitai. Karštis tarsi lieka variklio viduje, aušinimo skystis nekaista. Staigiai sumažėja variklio galia dėl sumažėjusio užpildymo ir mechaninių nuostolių augimo, detonacijos, o blogiausiu atveju – stūmoklių susidėvėjimo.
Net normaliai veikiant termostatui kai kuriais atvejais variklio kaitimas neišvengiamas. Ilgas stovėjimas kamščiuose, važiavimas į kalną didele apkrova – kyla temperatūra. Tai – išorinis kaitimas. Būna atvejų, kai variklis kaista, bet nematyti prietaisų skydelyje. Tai – vidinis kaitimas.
Pirmoji ir paprasčiausia vidinio kaitimo priežastis – per mažas aušinimo skysčio kiekis aušinimo sistemoje. Variklio aušinimo sistemoje, kur apstu vamzdžių, vamzdelių, jungčių ir tarpinių, tokių skylučių gali būti daug. Taip pamažu prarandamas aušinimo skystis. Tekėjimo požymis – baltos nuosėdos ant išorinio variklio paviršiaus, tosolo lašai po mašina ilgiau stovėjus. Blogiau, jei aušinimo skystis nuteka į tepalą ir variklio cilindrus. Tai įmanoma, kai suyra arba pradeda irti cilindrų bloko tarpinės, susikraipo galvučių ar blokų paviršiai. Pasekmės gali būti liūdnesnės: nuo hidraulinio smūgio iki alkūninio veleno užsikirtimo.
Antra priežastis – silpnas radiatoriaus aušinimas oru. Gali būti kelios priežastys. Jei ventiliatorių suka su alkūniniu velenu sujungtas diržas, tai gali būti atsilaisvinęs įtempimas. Jei ventiliatoriaus pavara elektrinė , gali neveikti temperatūros daviklis. Gali būti labai užteršta radiatoriaus išorė. Purvas – blogas šilumos laidininkas, o po variklio dangčiu šilumos mažai nebūna. Beje, tai, kad radiatorius užterštas, rodo mažas temperatūros normalizavimosi greitis, kai mašina pajuda po ilgo stovėjimo. Esant normaliai būklei, radiatorius prapučiamas net ir judant vidutiniu greičiu, o temperatūra labai greitai tampa normali. Kitu atveju radiatorių reikia plauti arba keisti.
Trečia priežastis – problemiškai veikiantis termostatas. Laikui bėgant aušinimo sistemoje kaupiasi nuosėdų ir mažėja lankstaus termostato elemento slankumas, jis nustoja reaguoti į aušinimo skystį, ištekančio iš variklio, temperatūrą. Toliau viskas priklauso nuo to, kokioje padėtyje jis užstrigo. Aušinimo skystis gali būti nuolat varinėjamas didžiuoju kontūru ir variklis sunkiau šils. Jis gali būti varinėjamas mažuoju, tuomet variklis perkais. Labiausiai termostatui kenkia kietas vanduo, kuriame gausu druskų ir mineralų. Jei pilsite tokio vandens, lankstus elementas gali užstrigti po poros tūkstančių kilometrų. Kai kurie aušinimo sistemos hermetikai, ypač jei bus piktnaudžiaujama, gali sukelti panašų poveikį.
Ketvirta priežastis susijusi su netinkamų degimo ar įpurškimo sistemos reguliavimu. Vėluojant degimo pradžiai, kuras baigia degti tik tada, kai atsidaro purkštukai, arba dega ilgiau. Degimas nesibaigs ir per įpurškimą. Išvada – staigus atidirbusių dujų temperatūros pakilimas. Cilindrų bloko galvutė 40–50 proc. šilumos gauna būtent iš išmetamųjų dujų. Jei pridėsime sudėtingas galvutės aušinimo sąlygas, tai bus beveik neįmanoma išvengti aušinimo skysčio užvirimo. Garų kamščiai aušinimo ertmėse „užkemša“ visą aušinimo kontūrą ir variklis perkaista.
Penkta priežastis – ilgas benzininio variklio veikimas detonacijos sąlygomis. Detonacija turi daug neigiamų pasekmių, viena jų – staigus variklio detalių dėvėjimasis.
Šešta priežastis – ilgas variklio veikimas ekstremaliomis sąlygomis. Aušinimo sistemos efektyvumas priklauso nuo per aušinimo kontūrą pervaromo aušinimo skysčio kiekio. Skysčio sąnaudos priklauso nuo alkūninio veleno sukimosi dažnio: pompa per aušinimo sistemos ertmes pervaro daugiau tosolo, jei dažnis didesnis.
Tipiška situacija. Vasara, karšta. Senas, perkrautas „kibiriukas“ veža į užmiestį visą gausią šeimyną ir tempia priekabą. Pakeliui aukštas kalnas, į kurį vos pūkši sunkvežimis. Aplenkti jo neišeina – iš priekio taip pat važiuoja mašinų. Pasekmės daugeliui žinomos – užkaitęs variklis. Kas atsitiko? Priešpriešinio oro srauto neužteko atvėsinimui, nes mašina judėjo lėtai. Variklio apsukos mažos, aušinimo sistema dirbo vangiai, o apkrova varikliui teko didelė.
Aprašyta situacija būdinga velkamam varikliui. Būtent to reikia, siekiant sudeginti benzininį variklį. Benzininiai nemėgsta ilgo stovėjimo kamščiuose, kai veikiama tuščia eiga. Tegul apkrova ir nedidelė, bet variklį aušina tik ventiliatorius, o jo galios gali ir neužtekti.
Septinta priežastis – pradegusi išleidimo sklendė. Įskilimas vožtuve praleidžia į išmetimo sistemą karštų dujų degimo takte, o tai padidina atidirbusių dujų ir variklio temperatūrą. Į tai sureaguoja ir aušinimo skystis.
Minėtos septynios priežastys – išorinis perkaitimas. Galima operatyviai reaguoti, nes matome, kaip temperatūros daviklio rodyklė pamažu, bet užtikrintai, artėja prie raudonos žymos. Gerokai pavojingesnės yra kitokio perkaitimo priežastys, nes sukelia vidinį perkaitimą, kuris baigiasi labai liūdnai.
Aštunta priežastis – didelis nuosėdų kiekis aušinimo ertmėse. Ilgai dirbusio variklio aušinimo sistemos ertmėse, ypač – cilindrų bloko galvutėje – susikaupia nuosėdų sluoksnis. Dažniausiai tai – iš tosolo arba vandens išsiskyrusios mineralinės druskos. Jos labai kenksmingos. Pirma – nuosėdos užpildo dalį kanalų skerspjūvio ir sumažina skysčio pratekėjimą. Antra – jos nepasižymi šilumos laidumu, todėl sukuria papildomą pasipriešinimą šilumos srautui, kurį turi sugerti aušinimo skystis. Taip prasideda vidinis perkaitimas. Išorėje, prietaisų skydelyje, pavojaus lemputė nemirksi, o viduje viskas verda. Beje, nuosėdos gali sukelti ir išorinį perkaitimą. Pervaromo aušinimo skysčio kiekis sumažėja, todėl auga temperatūra. Vidinis perkaitimas tokiu atveju pavojingesnis. Be to, gali prasidėti aušinimo ertmių kavitacija, per kurią variklio sienelių metalas gali labai greitai būti „praėstas“ iki skylių. Dažnai kavitacijos padaryti pažeidimai painiojami su paprasta korozija. Visa kaltė suverčiama nekokybiškam aušinimo skysčiui. Reiškiniai panašūs, bet jų atsiradimo priežastys skirtingos. Ar svarbu, kodėl sistema pradės leisti skysčius? Remontuoti vis tiek teks.
Devinta priežastis – didelis nuosėdų kiekis degimo kameroje. Tipiškas vidinis variklio perkaitimas. Degimo kameroje tarsi susidaro šilumą izoliuojantis nuodegų sluoksnis, beveik nepraleidžiantis šilumos srauto. Tai ypač aktualu dėvėtiems varikliams, kur į cilindrus patenka daug tepalo. Jis blogai dega ir sukuria nuosėdas cilindruose. Viskas lyg grandininė reakcija: perkaitimas skatina tepalo sunaudojimą, pastarasis didina nuodegų sluoksnį degimo kameroje, perkaitimas tik didėja. Išorėje viskas atrodo normaliai: temperatūros davikliai to nefiksuoja. Šilumos kiekis, patenkantis į aušinimo skystį, sumažėja, o temperatūra lieka normali. Varikliui kenkiama, iš išmetimo vamzdžio plūsta tiršti dūmai, rytais sunku užvesti. Nuosėdos pavojingos, mat susikaupus dideliam kiekiui gali sukelti savaiminį benzino ir oro mišinio užsidegimą. Tai – labai pavojinga benzininio variklio degimo anomalija.
Dešimtoji galima vidaus perkaitimo priežastis – neracionalus įvairiausių tepalo priedų naudojimas. Dalis priedų dirba taip: sudaro metalo keramikos sluoksnį ant cilindrų paviršiaus. Metalo keramika – stiprus šilumos izoliatorius. Jis veikia panašiai kaip vidinės degimo kameros nuosėdos. Metalo keramikos sluoksnis mažina detalių susidėvėjimą ir trintį, bet piktnaudžiauti priedais pavojinga.
Tik metus žvilgsnį į perkaitusį variklį galima įvardyti 10 priežasčių. Ką daryti, kad pavyktų išvengti pavojingo proceso? Patarimų nedaug: reikia stebėti automobilio variklį. Tinkamas reguliavimas, ventiliatoriaus ir pompos prievadų diržų, jei jie yra, patempimas laiku, kokybiško benzino, kuris nedetonuoja net sudėtingiausiose sąlygose, naudojimas: taisyklingos eksploatacijos pradžiamokslis. Reikia atminti, kad švarą mėgsta ne tik žmonės. Purvo sluoksnis ant radiatoriaus ar viršutinių variklio paviršių išorėje lieka nepastebėtas, bet gerokai trukdo detalių veiklai. Dar daugiau trukdo purvas ir nuosėdos ant vidinių variklio paviršių. Laimė, su juo padeda kovoti kokybiška automobilinė chemija, kurios galima rasti “Girilio” parduotuvėse.

Saugokite savo automobilio variklį ir gero kelio!
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
 
 
 
Ar galima i radiatorių pripilti vandens?

Taip, nes aušinimo skystis visuomet susideda iš vandens ir aušinimo priedų. Tačiau reikia elgtis atsargiai: įpylus per daug vandens, apsaugos nuo užšalimo veiksmingumas gali priartėti prie kritinės r...ibos. Itin greitai užšąla aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis. Taip nutinka todėl, kad pripylus į jį vandens, gerokai ilgiau užtrunka kol jis radiatoriuje susimaišo su aušinimo priedais. Žinoma, jeigu yra galimybė išvengti vandens įpylimo į radiatorių, tai ja ir pasinaudokite. Nes visada geriausia, visur pilti tokius skysčius, kurie yra numatyti gamintojo.

Gero kelio Jums linki „Girilis“
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
 

 

 

Kuo turi kvepėti automobilis?

Kai kurie kvapai automobilio viduje gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką. Vairuodami turėtume vengti ramunėlių, jazminų, levandų aromatų, vietoję jų geriau rinktis mėtų, cinamono, kavos ar citrinos kvapu...s.
Kvapai tiesiogiai įtakoja žmogaus emocijas. Svarbu atkreipti dėmesį į visus elementus, kurie daro įtaką vairavimo komfortui. Kvapai automobilyje neturėtų būti dirginantys ar nukreipiantys vairuotojo dėmesį nuo to, kas vyksta kelyje.
Nors kiekvieno žmogaus jautrumas kvapams yra individualus, vis dėlto tam tikri aromatai daugelį veikia panašiai. Geriausia, jei automobilyje sklinda gaivūs, subtilūs kvapai, pavyzdžiui, mėtų. Šis augalas veikia ypač teigiamai, padeda vairuotojui sutelkti dėmesį, mažina dirglumą ir nuovargio pojūtį.
Kvapai veikia mūsų nuotaiką ir koncentraciją. Vieni gali sukelti dirglumą ir paskatinti agresyvų, pavojingą vairavimą, kiti gali turėti priešingą poveikį – skatina per didelį atsipalaidavimą bei koncentracijos mažėjimą. Svarbu rūpintis, kad automobilis nuolat būtų švarus, jame nebūtų paliekami maisto produktai, kurie gesdami skleidžia nemalonius, sunkiai neutralizuojamus kvapus. Nuo plastikinių salono dalių reiktų nuolat nuvalyti dulkes, apmušalai turėtų būti atnaujinami specialiomis priemonėmis, ypač jei automobiliu dažnai keliauja maži vaikai ir gyvūnai. Karts nuo karto reiktų palikti automobilį specialiose valyklose, kur jo išorė ir vidus bus kruopščiai išvalyti ir atnaujinti.
Kvapai, kurie netrukto vairuotojui:
- Mėtų ir cinamono - sumažina dirglumą.
- Citrinų ir kavos - pagerina koncentraciją, skaidrina mąstymą.
- Jūros - atpalaiduoja ir ramina.
Kvapai, kurie trukdo vairuotojui: - Ramunėlių, jazminų, levandų – tai dažniausi oro gaiviklių kvapai, kurie skatina atsipalaidavimą ir vairavimo metu nerekomenduojami.
- Miško kvapai – per daug atpalaiduojantys, ypatingai nerekomenduojami tiems, kurie kenčia nuo šienligės.
- Šviežios duonos aromatas – gali sukelti dirglumą ir alkio jausmą, todėl blaško vairuotojo dėmesį
 
Gero kelio Jums linki „Girilis“
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
 
 
GENDA STABDŽIAI
 
STABDŽIŲ SKYSČIO TRŪKUMAS. Stabdžių sistema dėl mechaninio ir aplinkos poveikio, gali pasidaryti nesandari. Ypač pažeidžiamos yra guminės stabdžių sistemos dalys. Laiku nepastebėjus, kad išsiplėtimo bakelyje trūksta stabdžio... skysčio, sistemoje kaupiasi oras. Nepašalinus oro iš sistemos ir nepripildžius stabdžių skysčio iki reikiamo lygio, spaudžiant stabdžių pedalą, hidraulinėje stabdžių pavaroje suslegiamas tik oras, todėl stabdžiai gali blogai arba iš viso neveikti. Jei neveikia pagrindinis stabdys, toliau važiuoti draudžiama. Populiariausi stabdžių skysčiai, esantys stabdžių sistemoje: DOT-3, DOT- 4, DOT- 5, po 2-iejų eksploatacijos metų praranda savo kokybę, nes absorbuoja drėgmę, vandens kiekis skystyje pasiekia kritinę ribą. Prisigėrusio vandens stabdžių skysčio užvirimo temperatūra smarkiai sumažėja, todėl nuo stabdymo metu išsiskiriančios šilumos stabdžių magistralėse gali užvirti skystis. Tai savo ruožtu mažina stabdžių efektyvumą, ilgina stabdymo kelią. Taip pat, dėl skysčio absorbuotos drėgmės sistemoje, stabdžių cilindro talpykloje kaupiasi vanduo ir rūdys. Su laiku pradeda rūdyti ir praranda sandarumą, metalinės stabdžių sistemos dalys. Taip atsitikus, stabdžiai tampa neveiksmingi.
LAIKU NEPAKEISTOS STABDŽIŲ TRINKELĖS. Esant normaliom važiavimo sąlygom stabdžių trinkelių komplekto pakanka 30000 km. O vėliau, jų nekeičiant stabdydami išgirsime metalo džergžimą. Tai reiškia, kad stabdant, sudilusių trinkelių pagrindai raižo stabdžių diskų darbinį paviršių. Todėl net pakeitus trinkeles naujomis, stabdymo efektyvumas bus mažesnis.
DAŽNAS STAIGUS STABDYMAS. Stabdžių diskai turi savybę deformuotis nuo staigaus darbinės temperatūros pasikeitimo. Intensyviai stabdant diskai kaista, o įvažiavus į balą yra per greitai aušinami, dėl to persikreipia. Jiems persikreipus, stabdant koja jaučiama stipri stabdžių pedalo ir vairo vibracija. Stabdymas tampa neefektyvus.
RETAI NAUDOJAMAS RANKINIS STABDIS. Retai naudojant rankinį stabdį, pradeda rūdyt ir įstringa rankinio stabdžio lynas. Jis neleidžia trinkelėms normaliai funkcionuoti, atleidus stabdį grįžti į pirminę padėtį. Dėl rūdžių stringa stabdžių trinkelės ir jų atramos “suportai“ ir juose esantys darbiniai cilindrai. Dėl to dažniausiai pasitaikantis stabdžių sistemos gedimas- užstrigę galiniai stabdžiai, neleidžiantis laisvai suktis ratams, todėl automobilis sunkiau važiuoja ir naudoja daugiau degalų žiemą. Taip pat galimas savaiminis ratų užsiblokavimas, dėl ko mašiną gali sumėtyti, užnešti į priešingą eismo juostą, arba griovį.
Laiku automobilių servise patikrinus stabdžių skysčio efektyvumą ir stabdžių sistemą specialiu stabdžių tikrinimo stendu, pašalinus defektus, Jūs išvengsite papildomų rūpesčių dėl stabdžių gedimo. Patikimai veikiantys stabdžiai – užtikrintas Jūsų ir aplinkinių saugumas!
 
Gero kelio Jums linki „Girilis“
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------